Dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau tampa Lietuvos darbuotojų kasdienybės dalimi, tačiau jo teikiama nauda kol kas gerokai mažesnė, nei būtų galima tikėtis. Naujausias technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas Baltijos šalių tyrimas atskleidė, kad lietuviai DI dažniausiai pasitelkia informacijos paieškai, tekstų rengimui ar idėjų generavimui, o sudėtingesnius darbus jam patiki gerokai rečiau. Ekspertų teigimu, problema slypi ne technologijų galimybėse, o gebėjime jas išnaudoti. Baltijos šalyse atliktos vartotojų nuomonės apklausos duomenimis, DI įrankius kasdien darbe naudoja 15,3 proc. Lietuvos respondentų, dar 25,8 proc. – kelis kartus per savaitę. Vis dėlto beveik ketvirtadalis (23,9 proc.) apklaustųjų teigia DI darbo reikmėms niekada nenaudoję. „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės teigimu, šie skaičiai rodo, kad…
Kino teatrų lankomumas Lietuvoje sumažėjo 14 proc.: ar vis mieliau filmus žiūrime namuose?
Dar prieš dešimtmetį naujo filmo premjera daugeliui buvo proga apsilankyti kino teatre. Šiandien filmų mėgėjai turi gerokai daugiau pasirinkimo galimybių – transliavimo platformos suteikia prieigą prie plataus turinio, o tobulėjančios televizorių technologijos leidžia mėgautis aukštos kokybės vaizdu namuose. Keičiantis filmų žiūrėjimo įpročiams, kino teatrai taip pat ieško būdų pritraukti lankytojus: investuoja į pažangias garso sistemas, didžiulius ekranus ir patogesnes sales. Vis dėlto Lietuvoje kino teatrų lankomumas išlieka mažesnis nei prieš pandemiją. Lietuvos kino centro duomenimis, 2025 m. šalies kino teatruose apsilankyta 3,57 mln. kartų – maždaug 14 proc. mažiau nei 2019 m., kai apsilankymų skaičius viršijo 4,15 mln. Palyginti su 2024 m., lankomumas sumažėjo beveik 2 proc. Kino teatrų pajamos…
Pirmieji uždirbti pinigai: kaip susikurti įpročius, kurie atsipirks ateityje?
Pirmieji uždirbti pinigai: kaip susikurti įpročius, kurie atsipirks ateityje? Pirmasis atlyginimas daugeliui tampa ne tik svarbiu gyvenimo įvykiu, bet ir pirmuoju žingsniu finansinės nepriklausomybės kelionėje. Nors pirmosios pajamos suteikia daugiau laisvės priimti sprendimus, jos kartu reikalauja ir atsakomybės – būtent nuo pirmųjų finansinių įpročių dažnai priklauso ilgalaikė finansinė gerovė. „Pirmasis atlyginimas – tai ne tik papildomos pajamos, bet ir galimybė pradėti formuoti įpročius, kurie lydės daugelį metų. Kuo anksčiau žmogus išmoksta planuoti savo pinigus, tuo lengviau vėliau priimti didesnius finansinius sprendimus – nuo būsto įsigijimo iki investavimo“, – sako „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė. Didžiausia klaida – išleisti viską, ką uždirbai Pirmosios pajamos dažnai tampa proga įsigyti seniai…
Kasdienės traumos – nekasdieniškos pasekmės: draudimo išmokos auga sparčiau nei įvykių skaičius
Įprastą gyvenimo ritmą dažnai priimame kaip savaime suprantamą – planuojame darbus, laiką su šeima ir laisvalaikį, retai susimąstydami, kaip greitai šiuos planus gali tekti keisti. Trauma ar liga gali ne tik laikinai sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą, bet ir sukelti finansinių iššūkių. Sveikimo laikotarpiu gali prireikti reabilitacijos, dažnesnių vizitų gydymo įstaigose, taip pat tenka iš naujo derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet BTA fiksavo daugiau tiek traumų, tiek kritinių ligų atvejų, tačiau dar ryškiau augo su jais susijusių draudimo išmokų mastas. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius bendrovė registravo beveik 4,6 tūkst. traumų atvejų – 13 proc. daugiau nei prieš metus. Dėl šių atvejų išmokėta daugiau kaip…
Kariniame poligone – realybės žaidimas dėl 50 tūkst. eurų prizo
Šiandien per „Telia Play“ prasideda pasaulinė realybės žaidimo „Vėliava“ premjera. Vasarą kariniame poligone nufilmuotame 12 dalių seriale dvi komandos kaunasi pasitelkdamos Lietuvos kariuomenėje įgytas žinias. Vienas brangiausių Lietuvoje sukurtų realybės žaidimų suteiks retą galimybę iš arti pamatyti kariuomenės užkulisius ir naujausią karinę techniką, o kartu – dalyvių konfliktus, nusivylimus ir pergales. „Vėliavoje“ (angl. „The Flag“) vaizdo žaidimų logika perkeliama į tikrovę: dalyviai varžosi atlikdami fizinės ištvermės, strateginio mąstymo ir gebėjimo veikti kartu reikalaujančias užduotis. Komandos turi susitarti, kuo pasitikėti ir kas imsis lyderystės, o vieno dalyvio pasirinkimas gali pakeisti žaidimo eigą visiems. Kuriant projektą bendradarbiauta su Lietuvos kariuomenės specialistais ir instruktoriais, pasitelktos šiuolaikinės gynybos technologijos. „Daugelis Lietuvos kariuomenę pažįstam iš…
Nuo defibriliatoriaus mokyklai iki paramos Ukrainos vaikams: kaip viena pradinukų idėja virto dviem gerais darbais
Ar pradinių klasių mokiniai gali patys inicijuoti projektą, surinkti tūkstančius eurų ir įgyvendinti idėją, naudingą visai bendruomenei? Vilniaus „Pažinimo medžio“ mokyklos mokinių istorija rodo, kad tai įmanoma. Dar būdami trečiokai jie ėmėsi iniciatyvos, kad mokykloje atsirastų defibriliatorius, subūrė 59 rėmėjus ir surinko 2000 eurų. Tačiau tuo jų geri darbai nesibaigė. Likusias lėšas vaikai pasiūlė skirti Ukrainos vaikams, o šią idėją palaikiusi mokyklos bendruomenė paramos sumą beveik patrigubino. Viskas prasidėjo 2025 m. gruodį nuo vieno žodžio – „pasirūpinimas“. Per pamokas tuometiniai trečiokai aiškinosi, ką reiškia rūpintis savimi, kitais ir bendruomene. Tyrinėdami vilkų gyvenimą, jie diskutavo apie bendradarbiavimą ir atsakomybę vieniems už kitus. Netrukus šios diskusijos virto konkrečiu sumanymu. Apsilankę Bendrojo pagalbos…
Tūkstančiai pažeidimų ir skaudžios traumos: draudikai įspėja – el. paspirtukai neturėtų tapti vaikų transporto priemone
Elektrinių paspirtukų ir galingesnių elektrinių transporto priemonių vairas vis dažniau atsiduria ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų rankose. Tačiau kartu su jų populiarumu ryškėja ir kita tendencija – nelaimės, kurių pasekmės gali būti gerokai sunkesnės nei keli nubrozdinimai. Draudikai fiksuoja kaulų lūžius ir sunkius kūno bei veido sužalojimus, o viena dažniausiai ignoruojamų saugumo priemonių vis dar yra šalmas. Problemą atspindi ir Lietuvos policijos duomenys. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius užfiksuota beveik 7 tūkst. Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų (pavyzdžiui, važiavimas be privalomo šalmo, neblaivumas ar kitų KET reikalavimų nesilaikymas), kuriuos padarė elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojai. Draudimo bendrovės BTA praktikoje taip pat pastebima, kad didėjantis elektrinių paspirtukų…
Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
Radus patinkantį būstą ir su pardavėju sutarus kainą, pirkėjo dar gali laukti netikėtumas – nepriklausomo turto vertintojo nustatyta rinkos vertė gali būti mažesnė. Tokiu atveju bankas gali finansuoti mažesnę pirkinio dalį, todėl pradiniam įnašui prireiks daugiau nuosavų lėšų. Kodėl būsto kaina ir vertė ne visada sutampa bei kas lemia vertinimo rezultatą, pasakoja „Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Pirkimo kaina yra suma, kurią už būstą susitaria mokėti pirkėjas ir pardavėjas. Rinkos vertė parodo, už kiek toks turtas galėtų būti parduotas rinkoje vertinimo dieną. „Sutartai kainai įtakos gali turėti derybos, konkurencija dėl konkretaus objekto, pirkėjo emocijos ar pardavėjo lūkesčiai. Bankui svarbus objektyvus pagrindas, leidžiantis įvertinti, kiek būstas iš tiesų…
Technologijų karta – ne DI optimistų karta: „Tele2“ tyrimas atskleidė jaunimo paradoksą
Atrodytų, kad būtent su technologijomis užaugęs jaunimas turėtų būti didžiausias dirbtinio intelekto (DI) šalininkas. Tačiau „Tele2“ tyrimas parodė netikėtą priešingybę. DI naudojasi beveik 7 iš 10 18–24 metų respondentų, tačiau beveik tiek pat jų mano, kad naudodamiesi DI žmonės tampa tingesni. Jauniausi respondentai dažniau nei kitos amžiaus grupės turi ir kitų neigiamų nuostatų apie DI. Pasak „Tele2“ klientų išlaikymo ir analitikos vadovės Ingos Rudinskaitės, rezultatai griauna prielaidą, kad jaunimas turi daugiau entuziazmo naujoms technologijoms. „Jauni žmonės DI tikrai nėra atsukę nugaros – jie juo naudojasi, o kai kuriose srityse, pavyzdžiui, programavime, net dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai. Tačiau tyrimas rodo, kad jauniausi respondentai daug kritiškiau vertina tai, kaip DI…
Darbuotojų opcionai 2026 metais: ta pati idėja, skirtingos mokestinės pasekmės
Straipsnio autorės: Regina Kavaliauskaitė, Simona Galiauskė, advokatų kontoros WIDEN vyresniosios teisininkės Opcionai ir 2026 metais išlieka viena patraukliausių darbuotojų motyvavimo priemonių augančiam verslui – jie leidžia darbuotoją skatinti būsima bendrovės verte. Vis dėlto vien pavadinti susitarimą „opcionu“ nepakanka. Mokestines pasekmes lemia realus susitarimo turinys, t. y. kas darbuotojui suteikiama, kada ir kokiu būdu akcijos įgyjamos bei kas jas perleidžia. Tinkamai parengta opcionų programa gali padėti išlaikyti svarbiausius darbuotojus ir suderinti jų bei akcininkų interesus, tačiau netinkamai pasirinkta struktūra gali sukelti priešingą rezultatą – gali kilti neplanuotų mokestinių prievolių, o pati motyvacinė priemonė prarasti reikšmingą dalį savo vertės. Kodėl verslui opcionai vis dar patrauklūs? Opcionas suteikia darbuotojui teisę ateityje įsigyti bendrovės…
