Nors plaukų slinkimas yra natūralus reiškinys, kartais tai gali būti ženklas, kad organizmui kažko trūksta. Viena dažniausių priežasčių – geležies trūkumas. Medikai pastebi, kad plaukai į geležies trūkumą reaguoja labai jautriai – jie gali pradėti slinkti dar gerokai prieš susergant mažakraujyste. Kiek plaukų prarasti yra normalu, o kada vertėtų sunerimti? Kasdien prarasti nedidelę dalį plaukų yra normalu – per dieną jų gali iškristi apie 100. Kiek daugiau jų netenkama plaunant, šukuojant drėgnus ar rišant į tvirtą šukuoseną. Suintensyvėjęs slinkimas taip pat gali būti susijęs su sezoniškumu ar tam tikrais laikotarpiais, pavyzdžiui, po nėštumo ar perimenopauzės metu. „Tačiau jei slinkimas trunka ilgiau nei 2–4 mėnesius, pastebimai sumažėja plaukų apimtis, atsiranda išretėjusių…
Išmani technika, žmogiškos klaidos: kas trumpina buitinių prietaisų gyvenimą?
Pilnas skalbyklės būgnas ar papildomas šlakelis skalbiklio gali atrodyti praktiškas pasirinkimas, tačiau kartais tokie įpročiai tik padidina išlaidas. Nuo to, kaip naudojame ir prižiūrime buitinę techniką, priklauso tiek jos tarnavimo laikas, tiek sąskaitos už vandenį bei elektrą. Pateikiame penkis patarimus, kurie padės išvengti nereikalingų išlaidų ir ilgiau naudotis turimais prietaisais. Buitinės technikos priežiūra neretai susirūpiname tik tuomet, kai pasirodo pirmieji veikimo sutrikimai. Visgi tai dar nebūtinai reiškia rimtą gedimą – kartais prietaisas ima „streikuoti“ dėl netinkamos jo priežiūros. Kaip aiškina technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė, buitinės technikos tarnavimo laikui įtakos turi daugybė veiksnių – nuo naudojimo intensyvumo iki priežiūros ir sąlygų, kuriomis prietaisas veikia. „Du vienodi įrenginiai…
Lietuviai nebenori laukti eilėse: keičiasi požiūris į sveikatos priežiūrą
Ilgos eilės pas gydytojus vis dar yra viena pagrindinių kliūčių laiku gauti medicinos pagalbą. Oficialios statistikos portalo duomenimis, net 73 proc. gyventojų, kuriems prireikus nepavyko gauti medicininės konsultacijos ar gydymo, kaip pagrindinę priežastį nurodė ilgą paslaugų laukimo trukmę. Tuo metu reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad 35 proc. šalies gyventojų per metus bent kartą lankėsi privačioje gydymo įstaigoje – dažniausiai norėdami greičiau patekti pas gydytojus specialistus ir atlikti reikalingus tyrimus. Šią tendenciją atspindi ir sparčiai auganti sveikatos draudimo rinka – draudimo bendrovės BTA duomenimis, 2025 m. sveikatos draudimu Lietuvoje buvo apdrausta apie 240 tūkst. žmonių, o pasirašytų įmokų suma per penkerius metus išaugo daugiau nei tris kartus – nuo 43 mln.…
Pažadėjo greitą pelną, paliko be santaupų: kaip veikia investiciniai sukčiai?
Socialiniuose tinkluose žaibiškai plintančios investavimo sėkmės istorijos, dirbtinio intelekto sugeneruoti neva žinomų žmonių vaizdo įrašai ir pažadai per kelias savaites padvigubinti investicijas – investiciniai sukčiai tampa vis išradingesni. Gyventojams aktyviau ieškant, kur įdarbinti santaupas ar atsiimtas pensijų lėšas, „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis ragina nepamiršti vienos taisyklės: kuo pelnas atrodo lengvesnis ir greitesnis, tuo didesnė tikimybė, kad tai – apgaulė. Pasak eksperto, investicinis sukčiavimas išlieka viena pavojingiausių finansinio sukčiavimo formų, nes žmonės nusikaltėliams pinigus perveda savo noru, tikėdami, kad investuoja. „Sukčiai puikiai supranta, kokios temos šiuo metu žmonėms aktualios. Kai auga susidomėjimas investavimu, pensijų kaupimu ar finansine nepriklausomybe, daugėja ir melagingų pasiūlymų neva saugiai bei greitai…
DI asistentas jau gali atlikti veiksmus už jus: ekspertas įvardijo didžiausias rizikas
Parašyti žinutę, sukurti kalendoriaus įvykį, surasti informaciją laiškuose ar padėti atlikti užsakymą – dirbtinio intelekto (DI) asistentai telefone jau gali gerokai daugiau nei tik atsakyti į klausimus. „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius įspėja, kad kuo daugiau veiksmų patikime DI, tuo svarbiau patikrinti, ar jis teisingai suprato užduotį. Kad vartotojai dar nėra pasirengę visko patikėti DI, rodo ir 2026 m. aštuoniose Europos šalyse atlikta 8,4 tūkst. vartotojų apklausa. Elektronikos ir technologijų pirkimą DI agentui patikėtų 45 proc. respondentų, tačiau sveikatos prekių ar maisto – tik 16 proc. „DI gali sutaupyti nemažai laiko, tačiau nereikėtų tikėtis, kad jis visada teisingai supras, ko iš jo norime. Jei asistentas parenka ne tą žmogų, datą,…
„Lidl“ sumažino įprastas kainas: pigiau – saldūs užkandžiai ir gėrimai
Geros naujienos smaližiams – dalį pamėgtų produktų „Lidl“ pirkėjai nuo šiol galės įsigyti pigiau. Prekybos tinklas sumažino įprastas įvairių „Sondey“ saldžių užkandžių, „Freeway“ gaiviųjų, taip pat izotoninių ir energinių gėrimų kainas, taip dar labiau praplėsdamas jau atpigintų produktų pasirinkimą. „Mažindami kainas neapsiribojame viena ar keliomis pagrindinėmis maisto produktų kategorijomis. Norime, kad mažesnes įprastas kainas pirkėjai pastebėtų visose parduotuvės lentynose – tiek rinkdamiesi produktus rimtesniems patiekalams, tiek mėgstamus užkandžius ar gėrimus. Todėl atpigintų produktų sąrašą nuolat papildome naujomis prekėmis“, – sako „Lidl Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovė Ovidija Ferencienė. Nuo šiol smaližių laukia sumažintos trijų „Sondey“ produktų kainos. 125 gramų sausainių su juodu arba pienišku šokoladu pakuotė kainuos 1,89 euro, 210 gramų…
Pirmoji alga – pirmasis finansinis egzaminas: kaip išvengti impulsyvių išlaidų?
Rudenį į mokyklas ir auditorijas grįžtantys moksleiviai bei studentai neretai atsineša ne tik vasaros įspūdžių, bet ir pirmosios darbo patirties bei savarankiškai uždirbtų pinigų. Pirmoji alga dažnai siejama su didesne laisve – atsiranda galimybė įsigyti seniai norėtą daiktą, daugiau keliauti ar dažniau pramogauti su draugais. Visgi, pasak „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovės Aušrinės Mincienės, būtent pirmasis uždarbis yra gera proga pradėti formuoti finansinius įpročius, kurie gali būti naudingi visą gyvenimą. „Pirmasis atlyginimas nėra tik finansinis įvykis – tai pirmoji galimybė pačiam priimti sprendimus dėl savo pinigų. Natūralu norėti save apdovanoti už įdėtą darbą, tačiau svarbu nepamiršti, kad net ir nedidelė dalis atidėtų pajamų ilgainiui gali tapti vertingu įpročiu. Taupyti verta…
Atrodo, kad netoleruojate pieno ar glitimo? Kodėl savarankiškai išbraukti produktai ne visada išsprendžia problemą
Pilvo pūtimas, skausmas, dujos ar viduriavimas po valgio gali greitai nuvesti prie vienos iš populiarių išvadų – gal organizmas netoleruoja glitimo ar laktozės? Tuomet iš kasdienio raciono išbraukiami pieno produktai, duona, makaronai ir kiti gaminiai. Tačiau specialistai ragina neskubėti: tokie patys simptomai gali lydėti daugybę skirtingų būklių, o savarankiškai pasirinkta dieta kartais gali ne tik nepadėti, bet ir apsunkinti ligos nustatymą. Be to, net ir tuo atveju, kai simptomai iš tiesų susiję su pieno produktais, nebūtinai kalta laktozė. Kai kuriems žmonėms problemų gali sukelti piene esantys baltymai, tokie kaip kazeinas ar išrūgų baltymai. „Nemalonūs simptomai pavalgius gali būti būdingi įvairioms būklėms: dirgliosios žarnos sindromui, celiakijai, uždegiminėms žarnyno ligoms, kitiems maisto…
Nuo „ko ieškoti?“ iki „ką pirkti?“: DI trumpina apsipirkimo internetu kelią
Dirbtinis intelektas (DI) jau dalyvauja renkantis prekes, bet beveik nedalyvauja jas perkant. „McKinsey“ 2025 m. gruodžio apklausos duomenimis, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje DI apsipirkdami naudoja nemaža dalis vartotojų: 38 proc. – ieškodami prekių ar spręsdami, ką pirkti, o 63 proc. – lygindami prekių ženklus, modelius ir kainas. Vis dėlto, pirkimo procesui artėjant prie krepšelio ir apmokėjimo etapo, DI naudojimas mažėja. Šis kelias tarp sprendimo ir pirkimo tampa nauju klausimu e. parduotuvėms ir logistikai. Pokytis e. prekybos rinkoje jau vyksta – vartotojai yra įpratę prekes atrasti ne vien tradicinėse paieškos sistemose, rodo naujausias „DPD“ „E. Barometro“ tyrimas. Pavyzdžiui, 78 proc. reguliarių Lietuvos e. pirkėjų kaip įkvėpimo šaltinį apsipirkdami naudoja soc.…
„Luminor“ skolina Vilniui 20 mln. eurų infrastruktūros projektams
„Luminor“ bankas Vilniaus miesto savivaldybei suteikė 20 mln. eurų paskolą. Banko finansavimas yra dalis 60 mln. eurų lėšų, kurias savivaldybė numato panaudoti 67 investicijų projektams visame Vilniuje. „Augančiam miestui reikia nuoseklių investicijų ne tik į didžiuosius infrastruktūros objektus, bet ir į kasdienę gyventojų aplinką – mokyklas ir darželius, gatves, viešąsias erdves, sveikatos bei sporto infrastruktūrą. Vilnius šiuo metu įgyvendina plačią investicijų programą, todėl džiaugiamės galėdami ir toliau prisidėti prie ilgalaikę vertę miestui ir jo gyventojams kuriančių projektų“, – sako „Luminor“ banko Verslo bankininkystės Lietuvoje vadovas Vytis Žegužauskas. Reikšmingą investicijų programos dalį sudaro švietimo infrastruktūros plėtra ir atnaujinimas. Tarp numatytų projektų – naujų ugdymo įstaigų statybos Žemynos g., Bajorų kelyje, Moravų…
