Jau ketvirtus metus žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ prisideda prie žalesnės Lietuvos kūrimo – šiemet bendrovė kartu su organizacija „Myliu Mišką“ Vilniaus rajone apsodino naujo miško plotą medeliais. Prie iniciatyvos prisijungė gausus būrys „Lidl Lietuva“ komandos narių, kurie tokiu būdu prisidėjo prie Lietuvos miškingumo didinimo, biologinės įvairovės stiprinimo ir ilgalaikio CO2 mažinimo. „Miškai yra viena svarbiausių gamtos gynybinių linijų kovojant su klimato kaitos iššūkiais, todėl tokios iniciatyvos mums yra ne tik simbolinis indėlis, bet ir platesnės „Lidl“ tvarumo strategijos dalis. Siekiame nuosekliai mažinti savo poveikį aplinkai ir esame išsikėlę ambicingą tikslą – iki 2050 metų pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų balansą bei veiklą vykdyti laikantis 1,5 laipsnio tikslo.…

Nekilnojamojo turto plėtros rinkoje projektas nebėra vertinamas vien pagal vietą, kainą ar tai, kaip atrodo perdavimo dieną. Pirkėjams, investuotojams ir finansuotojams vis svarbiau, kaip pastatas veiks jau pradėjus jį eksploatuoti – kiek kainuos jo priežiūra, kaip bus valdomos bendrosios sistemos, kaip greitai bus sprendžiami gedimai, ar pirmieji gyvenimo name metai neatneš problemų, kurios nebuvo matomos pardavimo etape. Dėl šios priežasties pastatų administravimas imamas planuoti dar projektavimo stadijoje, o ne kaip paskutinis projekto žingsnis, sako „Civinity“ grupės vykdomasis direktorius Tadas Matjošaitis. „Ilgą laiką buvo įprasta manyti, kad administravimas prasideda tada, kai projektas jau baigtas ir perduotas gyventojams. Tačiau būtent po perdavimo paaiškėja, ar projektas buvo suprojektuotas kaip ilgalaikę vertę kuriantis turtas,…

Lietuvos pašto sektorius ir toliau sparčiai auga – didėja pajamos ir siuntų skaičius, o tradicinės korespondencijos siuntų kiekis dėl skaitmenizacijos toliau traukiasi. Pašto siuntinių rinkoje išlieka aktyvi konkurencija – penki pašto paslaugų teikėjai užima daugiau nei po 10 proc. rinkos pagal pajamas. Bendrosios pašto sektoriaus pajamos per metus (palyginti su 2025 m. I ketvirčiu) padidėjo 12,35 proc. – nuo 75,93 mln. eurų iki 85,31 mln. eurų, o bendras pašto siuntų skaičius išaugo 24,46 proc. – nuo 22,63 mln. vnt. iki 28,16 mln. vnt., naujausius duomenis skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba. „Lietuvos pašto rinkos augimas buvo gerokai spartesnis nei BVP augimas. Tai rodo, kad pašto rinka išlieka viena sparčiausiai augančių paslaugų rinkų,…

Populiariausio operatoriaus „Tele2“ kūrybinė platforma „Teleduetas“ pristato naują dainą ir vaizdo klipą, kuriame susijungia du skirtingi muzikiniai pasauliai – šiuolaikinė popmuzika ir didingas simfoninis skambesys. Reklaminiame klipe galima išvysti ne tik pirmuosius Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro smuikus – istorijos centre atsiduria pats maestro Gintaras Rinkevičius. Naujausios, jau dešimtos Teledueto dainos žodžius kūrė atlikėja ir tekstų autorė Monika Liu. Galingai suskambantys smuikai, sodrūs violončelių sluoksniai ir orkestro dinamika – visa tai susijungia ir suteikia dainai dar daugiau emocijos, įtampos ir kino muzikai būdingo didingumo. Šiuolaikinis ritmas čia natūraliai susilieja su simfoniniu skambesiu, todėl kūrinys skamba ne tik kaip popmuzikos kūrinys, bet ir kaip savarankiška muzikinė patirtis. Vaizdo klipo centre – dirigentas,…

„Via Lietuva“ baigia vieno svarbiausių tiltų Kėdainiuose per Nevėžio upę rekonstravimo darbus ir sekmadienį atidarė tiltą eismui. Naujai pastatytas tiltas, esantis Tilto gatvėje, yra strategiškai svarbi jungtis, užtikrinanti sklandų susisiekimą per Nevėžio upę, kuri dalija šį miestą į dvi dalis. Nors po tilto atidarymo galimi trumpalaikiai eismo ribojimai baigiamųjų darbų atlikimui, Kėdainių miesto gyventojai ir svečiai jau gali naudotis nauju statiniu. Eismas tiltu, esančiu valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,3 km, 2023 m., įvykus statinio kraštinės sijos griūčiai buvo apribotas, o nuo 2024 m. rugsėjo buvo uždarytas dėl būtinybės atlikti esminius rekonstravimo darbus. „Kėdainių tilto remontas buvo ilgas ir sudėtingas, pareikalavęs daug darbo, kantrybės ir, žinoma, ne…

Komentuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose pašokdino pasaulines naftos kainas, kurių poveikį netrukome pajusti ir Lietuvoje. Degalinių švieslentėse užsidegė 2022-ųjų energetikos krizę primenantys skaičiai, o dyzelino kaina vėl perkopė psichologinę 2 Eur už litrą ribą. Tačiau Lietuvoje šįkart stebime kiek netikėtą reiškinį – elektros kainos ne kyla, o mažėja. Kodėl? Pagrindinė mažėjančių elektros kainų  priežastis – išaugusi elektros gamyba iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių. Vėjuotą ir saulėtą balandžio mėnesį vėjo, saulės ir hidro-elektrinėse pasigaminome  86 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos. Didžiausią jos dalį sudarė vėjo energetika (59 proc.), taip pat sparčiai augo saulės energetikos reikšmė (24 proc.), o pavasario mėnesiais prie kainų mažėjimo prisideda…