Daryti pokytį visuomenėje – tokį tikslą sau išsikėlė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai, dalyvavę Inovacijų agentūros ir universiteto inicijuotuose verslo iššūkių projektuose. Vieno jų metu Kūrybiško verslo ir inovacijų dizaino programos studentai siekė padėti mokykloms į ugdymo procesą įtraukti vaikus su specialiaisiais poreikiais bei kurti realius pokyčius įtraukiojo ugdymo srityje.
„Lietuvos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose šiais mokslo metais mokosi apie 75 tūkst. mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymo poreikių. Tai sudaro beveik 16 proc. visų darželius ir mokyklas lankančių vaikų. Įtraukiojo ugdymo vystymas šiuo metu yra vienas iš prioritetinių klausimų. Labai svarbu, kad sprendžiant uždavinius, kylančius diegiant įtraukųjį ugdymą, taip aktyviai įsitraukia ir studentai. Iki 2029 m. įtraukiojo ugdymo reformai įgyvendinti yra numatytas 150 mln. eurų finansavimas, o kad jis būtų tinkamai panaudotas, reikia kūrybiškų idėjų, kurios atneštų realių pokyčių“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.
Minėtos programos lektoriaus ir VDU verslo praktikų centro „Minded“ verslo partnerysčių vadovo Mindaugo Šerpyčio teigimu, prieš dvejus metus įkurtos Kūrybiško verslo ir inovacijų dizaino programos misija – ugdyti motyvuotus ir talentingus lyderius, pasiryžusius įgyvendinti inovatyvias idėjas, gebančius kūrybiškai spręsti kylančius iššūkius bei inicijuoti pokyčius savo aplinkoje, organizacijose ar bendruomenėse.
„Studijų metų suteikiame galimybę studentams prisiliesti prie įvairių projektų bei spręsti ne tik realius verslams kylančius iššūkius, bet ir įvairių institucijų, Lietuvos miestų ir miestelių socialines problemas, skatinti bendruomeniškumą. Štai šiemet VDU studentai savo jėgas galėjo išbandyti ne tik verslumo iššūkyje ir kurti realų pokytį jaunimo iki 30 metų verslumo srityse, bet taip pat atsigręžti ir į įtraukaus ugdymo reformą ir vaikus su specialiaisiais poreikiais, padedant jiems geriau jaustis mokykloje, lengviau prisitaikyti prie aplinkos ir efektyviau mokytis“, – dalijasi M. Šerpytis.
Specialisto teigimu, įgytos kompetencijos studentams pasitarnaus ne tik vystant nuosavą verslą ir generuojant pajamas, bet ir sprendžiant socialines problemas bei užtikrinant visuomenės gerovę. Jam antrina ir Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut, pabrėždama, jog socialinio verslo sektorius gali padėti visuomenės poreikius tenkinti tvariau ir veiksmingiau.
„Socialinio verslo veikla yra susijusi ne tik su pelno siekimu, bet ir su noru prisidėti prie teigiamų pokyčių tam tikrose visuomenės gyvenimo srityse, įgyvendinti tvarumu ir socialine atsakomybe grįstas iniciatyvas. Dėl to matome didelę prasmę ugdyti socialiai atsakingą jaunąją kartą, taip prisidedant prie spartesnės visuomenės pažangos ir socialinio verslo ekosistemos augimo“, – teigia Inovacijų agentūros ekspertė ir viliasi, jog dalis verslo iššūkių projekte dalyvavusių studentų savo idėjas sėkmingai vystys ir baigę aukštąsias mokyklas.
Projekto metu užgimusi draugystė
Štai socialinio verslo iniciatyvą, kurios metu buvo siekiama surasti sprendimą, kaip palengvinti pasiruošimą mokytojams, kurių klasėse yra vaikų su specialiaisiais poreikiais, įgyvendinusi Dija Bersėnaitė teigia, kad nors jai ir komandai sprendžiant šį iššūkį teko susidurti su ne vienu sunkumu, nuolatos lipti iš savo komforto zonos, tačiau proceso metu įgyta patirtis – neįkainojama.
„Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria mokytojai, kai tenka dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, yra ilgas pasiruošimo laikas pamokoms ir metodinių medžiagų trūkumas. Atsižvelgdami į tai mes su komanda nusprendėme sukurti platformą, padedančią mokytojams lengviau paruošti mokomąją medžiagą pagal kiekvieno vaiko specialiuosius poreikius – pavyzdžiui, turinčius intelekto, raidos sutrikimus, silpnaregystę ir panašiai“, – dalijasi studentė ir teigia, kad vienas didžiausių iššūkių kūrybinio proceso metu buvo bandymas nuspręsti, ar kurti savo produktą, ar kooperuotis su jau egzistuojančiu verslu.
Pašnekovė atskleidžia, kad labai dažnai girdėjo patarimą neįsimylėti savo idėjos – kai nusprendė, kokį sprendimą nori sukurti, buvo įsitikinę, kad geriausia kurti savo internetinę svetainę ir į ją pritraukti mokytojų srautą.
„Tačiau tada išgirdome apie pedagogams skirtą mokymo priemonių platformą „TABULA rasa“, turėjusią beveik 10 tūkst. narių. Supratome, kad nėra poreikio jos nurungti, o verčiau ją patobulinti, todėl susisiekėme su šios idėjos autore ir taip užgimė graži draugystė – „TABULA rasa“ internetinėje svetainėje buvo įdiegta nauja kategorija „Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikas“, kuri mokytojui, nustačius tam tikrus filtrus, padeda rasti kitų pedagogų parengtas metodines priemones pagal kiekvieno vaiko specialiuosius poreikius“, – pasakoja D. Bersėnaitė.
Studentė džiaugiasi šio projekto sėkme – po naujos kategorijos atsiradimo išaugusiu internetinės platformos narių skaičiumi, galimybe ir toliau bendradarbiauti su „TABULA rasa“ bei iš VšĮ „Acme Group“ gauta finansine parama projekto viešinimui.
Patirtis paskatino empatiškai pažiūrėti į supantį pasaulį
Tuo tarpu Urtė Jankauskaitė kartu su komanda sugalvojo stalo žaidimą „Mauzi“, skatinantį vaikus kalbėti apie emocijas. Šio sprendimo tikslas – palengvinti įtraukaus ugdymo reformą, skatinant vaikų, mokytojų ir tėvų įsitraukimą į procesą.
„Mūsų sugalvotas sprendimas – žaidimas, kurį gali moderuoti tiek mokytojas, tiek psichologas, tiek ir tėvai. Ši idėja kilo peržiūrėjus apklausos rezultatus, kuomet recenzentai dažnai paminėdavo, kad vaikams patinka užduotys, pateiktos žaidimo forma. Todėl sugalvojome sukurti stalo žaidimą, kurį sudaro kortelės su paveikslėliais ir trys kauliukai su gyvūnų atvaizdais. Pagrindinė jo užduotis – ugdyti vaikų emocinį intelektą, lavinti jų vaizduotę ir empatiją“, – dalijasi VDU Kūrybiško verslo ir inovacijų dizaino programos studentė.
Jos teigimu, pirminė žaidimo versija jau spėjo pasiekti tiek pedagogų, tiek ir vaikų rankas bei sulaukti ne vieno teigiamo atsiliepimo.
„Šį pusmetį iššūkius sprendėme bendradarbiaudami su Inovacijų agentūra ir „Spiečiumi“ – gavę užduotį turėjome gilintis į įvairius dalykus: įstatymų pakeitimus, mokytojų kvalifikacijas bei esamą situaciją ugdymo įstaigose. Ši programa ne tik parodo, kokia linkme vystosi mūsų visuomenė, bet ir suteikia progų ieškoti naujų galimybių bei stabtelėti ir empatiškai pasižiūrėti į mus supantį pasaulį“, – dalijasi U. Jankauskaitė.
Projekto įgyvendinimui – finansinė parama
Trečioji komanda, prisidėjusi prie įtraukaus ugdymo reformos įgyvendinimo ir su šiuo procesu kylančių iššūkių, sukūrė specialią knygutę-dienoraštį, skirtą savirefleksijai – joje specialių ugdymosi poreikių turintys vaikai gali kasdien atsakyti į klausimus apie savo savijautą, tai, kaip jiems sekėsi pamokose, o mokytojai ir tėvai – stebėti vaikų progresą, apdovanoti juos už mažas pergales.
„Sprendimą sukurti specialią knygelę-dienoraštį kilo atlikus giluminius interviu su pedagogais, mokyklos administracija ir tėvais apie tai, kokia yra reali situacija mokyklose, kuomet kalbame apie vaikus su specialiaisiais poreikiais. Rezultatai buvo išties liūdni – ne vienas dalyvis atsakė, kad pagrindinis tokių mokinių tikslas – pamokose išsėdėti tyliai. Taip gimė knygelės pavadinimas – „Nenurašau“, kuris puikiai atitinka esamą situaciją“, – dalijasi kartu su komanda sprendimą kūrusi Viltė Kunigauskaitė.
Studentė atvira – proceso metu kilo daug abejonių, nuolatinių svarstymų, ar idėja bus suprasta, ar ji patiks mokiniams. Tačiau galiausiai grįžtamasis ryšys iš švietimo bendruomenės bei gautas įmonės „Pineca Group“ finansavimas pirmajam tiražui įrodė projekto sėkmę – komanda savo sprendimą planuoja pristatyti ir rudenį vyksiančioje knygų mugėje.
Pranešimą paskelbė: Giedrė Buivydaitė, Inovacijų agentūra, Všį
