Šių dienų darbuotojai karjeros posūkius išgyvena gerokai dažniau nei jų tėvai ar seneliai. Mažėjantis vidutinis laikotarpis, praleistas dirbant vienoje įmonėje, reiškia daugiau galimybių ir daugiau paieškų renkantis naujus profesinius iššūkius, pozicijas bei darbdavius. Kai priimti sprendimai neatneša to, ko buvo tikėtasi, darbą pakeitusiems žmonėms iškyla dilema – ieškoti toliau ar grįžti atgal. Ką svarbu tokioje situacijoje apsvarstyti? Ko galima pasimokyti iš tų, kurie jau ryžosi bristi į tą pačią upę?
„Linkedin“ duomenimis, sugrįžtančių darbuotojų gretos didėja. Iš visų, įsidarbinusių per šią platformą 2019 m., 3,9 proc. grįžo į ankstesnę darbo vietą. 2021 m. portalas tokių darbuotojų-bumerangų fiksavo jau 4,5 proc. Žmogiškųjų išteklių (HR) specialistai svarsto, kad grįžimas į buvusią darbovietę gali tapti nauja darbo rinkos tendencija.
Palankias sąlygas tam sudaro 2021-2022 m. praūžusi išėjimų iš darbo banga, apėmusi visus pasaulio regionus ir bendrai vadinama „didžiuoju atsistatydinimu“ (angl. The Great Resignation). Jo metu įgyvendinti pokyčiai ne visiems buvo sėkmingi. Vadybos konsultacijų įmonei „UKG“ atlikus apklausą 6 šalyse, paaiškėjo, kad 4 iš 10 pakeitusių darbą didžiojo atsistatydinimo metu pripažįsta: jiems buvo geriau senajame darbe.
Karjeros konsultantė Lina Dumskė pasakoja, kad atsakingai pasvertas grįžimas į ankstesnę darbovietę gali būti puikus sprendimas. „Išbandę save kitoje įmonėje darbuotojai paprastai grįžta su šviežesniu požiūriu, naujomis patirtimis, aukštesne kvalifikacija. Kadangi jie jau pažįsta organizacijos, į kurią grįžo, komandą, sistemas, politiką – dažnai jaučiasi lyg grįžę namo“.
Apklausos rodo, kad į buvusią darbovietę žmonės pasuka pasiilgę buvusių kolegų, klientų, pažįstamos aplinkos bei dėl geresnių darbo sąlygų, kurias ne visada pavyksta pasiekti naujoje darbo vietoje.
Atvirai bendravo nuo pirmos minutės
Darbuotoju-bumerangu galima pavadinti ir Lietuvoje jau ketverius metus gyvenantį Zulfi Mooną, kuris dirbti startuolyje „Omnisend“ atvyko iš Airijos. Patyręs specialistas automatizuotos rinkodaros platforma naudojosi ir anksčiau, todėl įsidarbinti verslo partnerysčių vadovu nebuvo sudėtinga. „Bendravome atvirai ir paprastai, daug juokėmės. Neprireikė net atlikti užduoties – pasakiau, kad turimas žinias apie įmonės produktą puikiai atspindi mano naudota kliento paskyra“, – sako Zulfi.
Sėkmingai įsidarbinęs, drauge su kolegomis jis vystė „Omnisend“ partnerysčių tinklą. Daugiausiai dėmesio įmonė tuo metu skyrė bendradarbiavimo stiprinimui JAV rinkoje. Z.Moonas pasijuto tolstantis nuo kolegų valstijose, po truputį ėmė mažėti ir naujų profesinių iššūkių. Jais sudomino įmonė, patirties sukaupusiam ekspertui pasiūliusi sukurti partnerysčių programą nuo nulio.
„Įprastai tokią žinią žmonės pasilieka sau, kartais aptaria su HR. Aš jaučiausi pakankamai saugiai ir drąsiai, kad naują karjeros posūkį aptarčiau su savo vadovu ir net įmonės generaliniu direktoriumi. Atvirai kalbėjomės apie mano galimybes ir gautą pasiūlymą – neįsivaizduoju to jokioje kitoje įmonėje“, – pasakoja Z.Moonas.
Nauja pozicija apkarto
Deja, neilgai trukus darbovietę pakeitęs specialistas suprato padaręs klaidą. „Naujoje įmonėje mano darbas buvo smulkmeniškai sekamas, todėl nebesijaučiau kaip suaugusysis. Taip pat kilo įvairių įtampų dėl darbo organizavimo, apmokėjimo, mano siūlomų idėjų kainos, – prisimena Zulfi. – Nieko nelaukęs, kreipiausi į buvusius kolegas „Omnisend“ dėl galimybės sugrįžti. Pagrindinis klausimas, kurį aptarėme, buvo kada tai įvyks“.
Lina Dumskė pastebi, kad, svarstant antrą sykį įsidarbinti organizacijoje, naudinga suprasti, kokios priežastys paskatino ją palikti. „Svarbu paklausti savęs, ar išėjote, nes bėgote nuo kažko, kas organizacijoje netiko, ar norėdami siekti naujo tikslo? Jei atsakymas yra antrasis, bet naujas darbas šio lūkesčio nepateisino, grįžimas gali būti puiki idėja. Jei bėgote nuo netinkamų sąlygų, svarbu išsiaiškinti, ar jos pasikeitė“, – pataria karjeros konsultantė.
Specialistė pasakoja, jog pasitaiko, kad keičiant darbo vietas ar net sritis galiausiai viskas baigiasi taip pat. Praėjus „medaus mėnesiui“ ir susižavėjimui nauja darbo vieta, nusistovi rutina, kurioje atsiskleidžia naujojo darbdavio trūkumai, o galiausiai darbas išvis nustoja džiuginti. Jei tokia situacija kartojasi, verta prieš dar kartą pradedant paieškas skirti laiko geriau suprasti pačiam save.
„Tai reikalinga tam, kad turėtume kriterijus, pagal kuriuos vertinsime potencialų darbdavį. Kad suprastume, ar su organizacija mums pakeliui, turime suprasti, kokios mūsų vertybės, kas mums atrodo prasminga ir svarbu“, – sako L. Dumskė.
Bendros vertybės ir ryšys padėjo sugrįžti
Į „Omnisend“ Zulfi Moonas sugrįžo praėjus 8 savaitėms po to, kai užvėrė įmonės duris. „Padėjo tai, kad mus siejo abipusė pagarba ir į situaciją žiūrėjome profesionaliai. Nuo pat pradžių bendravome labai nuoširdžiai, todėl nejaučiau kaltinimo ar gėdos tiek išeidamas, tiek sugrįždamas“, – pasakoja jis.
Darbuotojui išeinant, situacija pareikalauja profesionalumo ir iš atsisveikinančiojo, ir iš organizacijos, kurią jis palieka. Kad darbo santykiai būtų užbaigti taikiai, svarbu, kad darbuotojas turėtų galimybę atvirai kalbėti apie išėjimo priežastis, suteikti įmonei atgalinį ryšį apie tai, kas buvo gerai, o ką reikėtų tobulinti. Tai – labai vertinga informacija, kurią ne visada pavyksta gauti iš įmonėje tebedirbančių žmonių.
Savo ruožtu darbuotojas taip pat turėtų netrankyti durų palikdamas organizaciją, kuriai skyrė laiko ir jėgų. „Omnisend“ veiklos stebėjimas, ambasadorystė socialiniuose tinkluose, bendravimas su buvusiais kolegomis ir išlaikytas pagarbus tonas padėjo sėkmingai grįžti ir Zulfi Moonui.
„Turėjome puikią progą aptarti įmonės tikslus ir mano viziją, kaip veiks partnerysčių komanda. Išgryninus bendrą kryptį, pokyčius pavyko įgyvendinti greitai, tai suteikė mūsų bendram darbui daugiau gyvybės. Manau, kad galiausiai visa situacija išėjo į naudą ir man, ir komandai, ir visai įmonei“, – pasakojo jis.
Organizacijoms taip pat verta sugrįžtantiems darbuotojams laikyti atvertas duris. Tokie kolegos gerokai greičiau įsilieja atgal į darbus. Priimti grįžtančius darbuotojus kainuoja mažiau finansinių ir laiko resursų, jie būna labiau motyvuoti ir užtikrina geresnį vidinį klimatą.
Pranešimą paskelbė: Ričardas Rugienius, UAB „Bosanova”
