Paskutiniais kadencijos metais Sveikatos apsaugos ministerija imasi įgyvendinti dar prieš trejus metus patvirtintą Vyriausybės programą. Šiuo metu galiojančią vaistų politiką, kurią patvirtino dar ankstesnės kadencijos Vyriausybė, turėtų pakeisti Vaistinių preparatų politikos veiksmų planas, kuriame numatytomis priemonėmis siekiama racionaliau valdyti viešuosius finansus. Tikslas geras, tačiau siekiant, kad naujasis planas netaptų dar vienu tuščiu dokumentu ar darbu dėl varnelės, jo pasiektų rezultatų skaičiavimo kriterijai turėtų būti kur kas ambicingesni.
Problema dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PDSF) lėšų neracionalaus valdymo yra didelė. Sveikatos apsaugos ministerija konstatuoja, kad pacientai tik pagal 41 proc. receptų įsigijo priimtiniausius kainos atžvilgiu vaistus su mažiausia paciento priemoka. Taigi pagal likusius 59 proc. receptų buvo įsigyjami brangesni kompensuojamieji vaistai – tai lemia didesnes tiek viešųjų finansų, tiek gyventojų išlaidas.
Visi sutariame, kad dabartinis teisinis reguliavimas vaistų tiekėjų konkurencijos neskatina. Farmacijos specialistai nėra suinteresuoti siūlyti valstybės biudžetui ir pacientams priimtiniausius vaistinius preparatus, todėl konkurencija tarp vaistų tiekėjų Lietuvoje nuosekliai mažėja. Ji ypač sumenko prieš metus įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams, nes vaistinės nėra skatinamos išduoti (parduoti) vaistą su mažiausia priemoka. Nors SAM sutinka, kad lygiagretus importas yra svarbi priemonė, didinanti konkurencinį spaudimą Lietuvoje veikiantiems vaistų gamintojams ir registruotojams, tačiau nesiima priemonių atsisakyti perteklinių administracinių procedūrų, kurios riboja savalaikį vaistinių preparatų lygiagretų importą į Lietuvos rinką, o jį vykdančius tiekėjus Lietuvoje palieka vienus kovoti su didžiausiais pasauliniais vaistų gamintojais.
Grįžkime prie minėtų kriterijų. Pagal ministerijos parengtą naujo politikos plano projektą, skatinant vaistų, įsigyjamų su mažiausia paciento priemoka, vartojimą, norima padidinti skaičių apdraustųjų, kurie pasinaudoja teise į paciento priemokos už vaistinius preparatus su mažiausia priemoka padengimą viršijus „priemokų krepšelį“. Iki 2024 metų šių pacientų skaičių siekiama padidinti 5 proc., o iki 2027 m – dar 15 proc., palyginti su atitinkamais 2023 m. duomenimis.
Problema ta, kad minimas ,,priemokų krepšelis“ paliečia tik apie 110 tūkst. gyventojų. Valstybės kontrolė yra identifikavusi, kad 2022 metais kompensuojamuosius vaistus vartojo 43 proc., arba 1,2 mln., Lietuvos gyventojų. 5 proc. nuo 110 tūkst. būtų 5 500 gyventojų, t. y. 0,45 proc. nuo visų gyventojų, vartojančių kompensuojamuosius vaistus, o 15 proc. padidėjimas, kurio tikimasi 2027 m., siektų tik 16 500 gyventojų. Taigi SAM siekiamas patvirtinti vertinimo kriterijaus rodiklis sieks tik apie 1 proc. Lietuvos gyventojų, vartojančių kompensuojamuosius vaistus.
Akivaizdu, kad jeigu plane bus nustatytos visiškai neambicingos priemonės, kurios palies tik apie 1 proc. kompensuojamuosius vaistus vartojančių gyventojų, neįvyks jokio pokyčio, kuris darytų poveikį racionaliai valdant PSDF biudžetą ir mažinant pacientų išlaidas vaistams.
Sveikatos apsaugos ministerija turėtų atsižvelgti į rinkos dalyvių pasiūlymus ir sudaryti realias sąlygas didinti konkurenciją Lietuvos vaistų rinkoje bei užtikrinti gyventojams vaistų prieinamumą laiku. Plane numatyti veiksmai turėtų paliesti ne 110 tūkst., o visus 1,2 mln. gyventojų, kurie kasmet įsigyja ir vartoja kompensuojamuosius vaistus.
Vertintina, kad jeigu pigesnius vaistus rinktųsi 5 proc. daugiau pacientų nuo šio skaičiaus, tai sudarytų papildomai 50 tūkst. pacientų, 15 proc. augimas – 150 tūkst. Nors šie skaičiai taip pat nėra itin dideli, tačiau rezultatas jau būtų labiau apčiuopiamas.
Lygiagretaus vaistų importo asociacijos skaičiavimais, jeigu bent 50 proc. vaistų būtų įsigyjami su mažiausia paciento priemoka, tai reikštų kasmet sutaupytus apie 10 mln. Eur. Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje tikrai būtų kur juos panaudoti.
Donatas Parulis, Lygiagretaus vaistų importo asociacijos direktorius
Pranešimą paskelbė: Daiva Selickaitė, Salve Agency
