Per pastarąjį dešimtmetį šimto didžiausių Lietuvoje veikiančių gamybos bendrovių sukurta ekonominė nauda Lietuvoje sudarė beveik 30 mlrd. eurų. Asociacijos „Investors‘ Forum“ iniciatyva atliktas tyrimas atskleidžia, kad vidutiniškai 50 proc. gamybos įmonės sukuriamos vertės per įvairius mokesčius teko valstybei. Likusią vertės dalį po lygiai pasiskirsto akcininkai ir darbuotojai.
„Investors‘ Forum“ gamybos bendrovių investicijų poveikio ekonomikai tyrimas Lietuvoje buvo atliktas pirmą kartą. Atliktos studijos išvados leidžia analizuoti gamybos sektoriaus kuriamą ilgalaikę vertę, taip pat –naudotis viešai prieinamu interaktyviu apdirbamosios pramonės bendrovių veiklos analizės įrankiu. Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ tyrimą atliko kartu su verslo konsultacijų ir tyrimų bendrove „Civitta“.
„Į Lietuvą prieš 30 metų atėjusios gamybos investicijos iš esmės pakeitė šalies verslo žemėlapį ir darbo kultūrą. Daug kalbame apie investuotojų sukurtus aukštesnius veiklos standartus ir gamybos reikšmę auginant Lietuvos eksporto potencialą. Vis dėlto, diskusijose iki šiol trūko konkrečių duomenų apie gamybos įmonių indėlį į šalies gerovę. Atliktas tyrimas šį indėlį leidžia objektyviai įvertinti ir išmatuoti “, – sakė Rūta Skyrienė, prieš 25 metus veiklą pradėjusios asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
„Užsienio investicijų portfelio augimas išlaiko stabilų tempą ir paauga apie 10 proc. per metus. Ši tendencija tęsiasi daugiau nei dešimtmetį. Visgi, įvertinus infliaciją, investicijų portfelio augimas jau kurį laiką apstojo. Dabartinis investicijų srauto lėtėjimas iliustruoja Lietuvos ekonomikos brandą, tačiau labai svarbu suvokti, kad dabar lėtėjančios investicijos turės ilgalaikį poveikė ateityje“, – Vilius Tamkvaitis, „Investors‘ Forum“ vyresnysis ekonomikos ir politikos analitikas.
Darbuotojams tenka solidi investicijų nauda
Tyrimo duomenimis, vidutinėje analizuotoje sektoriaus įmonėje 50 proc. sukuriamos vertės per įvairius mokesčius pastarąjį dešimtmetį teko valstybei. Darbuotojams ir akcininkams nauda pasiskirstė po lygiai – po 25 procentus.
„Galima daryti išvadą, kad verslo veiklos naudą Lietuvoje veikiančios įmonės paskirsto tolygiai. Gamybos bendrovių veikla yra pelninga, tačiau tokia pati dalis naudos tenka ir darbuotojams. Dar antra tiek verslas papildo valstybės biudžetą“, – pastebėjo Rokas Šalaševičius, „Civitta“ partneris ir vienas iš tyrimo rengėjų.
Analizė parodė, kad pelningiausiai dirbančios įmonės yra aukštos pridėtinės vertės biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltic“ ir lazerių gamintoja „Light Conversion“. Jų pelningumas viršijo 34 proc., tačiau pelningai veikė ir kitos šimtuko bendrovės. Tik keturios iš tirtų įmonių 2013–2022 m. veikė nuostolingai.
Tyrėjų atlikta mokesčių valstybei analizė patvirtino akcizų svarbą šalies biudžetui. Trys didžiausi mokesčių mokėtojai per dešimt metų sumokėjo beveik pusę segmento mokesčių valstybei, ir visos šios įmonės gamina bei parduoda akcizines prekes. Pirma – daugiausiai mokesčių valstybei (5,7 mlrd. eurų) sumokėjusi „Orlen Lietuva“, antra – „Philip Morris“ įmonės, per dešimtmetį sumokėjusios beveik 2 mlrd. eurų mokesčių, trečia – „MV Group Production“, sumokėjusi beveik 1 mlrd. eurų mokesčių.
„Tyrimas leidžia įvertinti, kaip bendrovių veiklos rezultatai koreliuoja su mokamais atlyginimais. Duomenys rodo, kad gamybos sektoriaus lyderiai moka didesnius atlyginimus. Vidutinis atlyginimas susijęs ir su verslo pelningumo, ir su vidutinio pelningumo per darbuotoją rodikliu. Bendra tendencija – jei pelno daugiau, didesni ir atlyginimai“, – komentuoja R. Šalaševičius.
Duomenis atvėrė ilgamečiai investuotojai
Atliekant tyrimą siekta kartu su mokesčiais, atlyginimais ir dividendais įvertinti ir netiesioginę verslo investicijų grąžą iš kiekvieno investuoto euro. Tam atlikta gilesnė papildomus duomenis pateikusių „Philip Morris“ bendrovių veiklos analizė.
„Philip Morris Lietuva“ veiklą pradėjo 1993 m. birželį ir buvo pirmoji užsienio investuotoja nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, todėl suteikė atvejo analizei reikalingus ilgesnės perspektyvos – visų 30 savo veiklos Lietuvoje metų – duomenis, įskaitant investicijas ir užsakymus kitiems verslams. Jie papildė sektorinei analizei panaudotus viešuose registruose prieinamus duomenis, kurie apsiriboja 10 metų perspektyva.
„Philip Morris“ įmonės per tris dešimtmečius į gamybos plėtrą Lietuvoje investavo 384 mln. eurų. Bendras 30 metų verslo veiklos efektas sudarė 4,327 mlrd. eurų. Tai – 3,637 mlrd. eurų mokesčių, 307 mln. eurų atlyginimų ir 384 mln. eurų pelno akcininkams. Bendrovių užsakymai kitiems verslams – netiesioginė investicijų nauda ekonomikai – sudarė 862 mln. eurų.
Įvertinus „Philip Morris“ įmonių duomenis, tiesioginė ir netiesioginė investicijų nauda sudarė 13,5 euro iš kiekvieno euro, kurie kaip sukurta vertė pasiskirstė tarp valstybės, darbuotojų ir akcininkų.
„Tyrimas leidžia vertinti, koks buvo į Lietuvą atėjusių verslų poveikis šaliai. Visuose miestuose, kur kuriasi užsienio investuotojų gamybos padaliniai, galime stebėti, kad jų įtaka transformuojant aplinką pasireiškia daugiau, nei tik mokesčiais ir atlyginimais. Tai – ir užsakymai kitiems verslams, ir aukštesnių veiklos standartų diegimas savo tiekimo grandinėse, naujų aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos normų įtvirtinimas“, – teigė R. Skyrienė.
Naujas įrankis verslo indėlio analizei
Atlikdama tyrimą bendrovė „Civitta“ sukūrė šimto didžiausių apdirbamosios pramonės bendrovių veiklos analizės įrankį platformoje „Power BI“. Viešai prieinamas duomenų analizės įrankis leidžia įvairiais aspektais vertinti gamybos investicijų efektą šalyje. Duomenys apima 2013–2022 metus ir įtraukia gamybos bendrovių pajamas, pelningumą, mokesčius valstybei, mokamus atlyginimus, darbuotojų skaičių ir sukuriamą tiesioginę vertę.
Pasak R. Šalaševičiaus, išplėstinis įrankis „Investors‘ Forum“ svetainėje bus praktiškai naudingas didžiausių gamybos bendrovių rodiklių chronologinei analizei, palyginimui, naudos gavėjų analizei, rodiklių tarpusavio priklausomybių vertinimui bei gilesnėms konkrečių verslų analizėms.
Įrankis laisvai prieinamas visuomenei ir verslui adresu www.investorsforum.lt.
Gamybos sektorius tyrimui pasirinktas dėl didelės jo įtakos Lietuvos ekonomikoje, ypač – eksporto srityje. Ypač svarbios ekonomikai yra tyrime analizuojamos TOP 100 didžiausių apdirbamosios gamybos įmonių – jos sukuria 58 proc. sektoriaus įmonių apyvartos.
Šios bendrovės, pasinaudojusios sukurta metodologija ir įrankio duomenimis bei juos papildžiusios savo turimais investicijų bei užsakymų kitiems verslams duomenimis, taip pat galėtų įvertinti ne tik tiesioginę, bet ir netiesioginę savo investicijų sukurtą vertę.
Apie tyrimą
„Didžiausių Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių apžvalgą“ verslo konsultantai „Civitta“ atliko „Investuotojų forumo“ užsakymu. Analizuotos bendrovės atrinktos pagal „Verslo žinių“ parengtą sąrašą „Didžiausios Lietuvos bendrovės 2022“. Tyrime kaip partnerė dalyvavo ir duomenis suteikė didžiausią duomenų bazę Lietuvoje turintis kredito biuras „Creditinfo“. Taip pat panaudoti Valstybės duomenų agentūros, Valstybinė mokesčių inspekcijos ir „Orbis“ duomenys.
Pranešimą paskelbė: Roberta Vaitkevičiūtė, Investors' Forum, Asociacija
