Šiandien Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos Konkurencingumo tarybos posėdyje diskutuojama apie Europos Sąjungos (ES) žaliąjį kursą – perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos. Taip pat didelis dėmesys skiriamas ES bendrosios rinkos stiprinimo ir funkcionavimo klausimams.
“Sėkmingam žaliojo kurso įgyvendinimui svarbus geras teisinių instrumentų, investicijų ir skaitmeninių technologijų įgalinimas. Lietuvos nacionaliniam energetikos ir klimato planui iki 2030 m. įgyvendinti bus būtinas ir mūsų pramonės indėlis. Tam reikalingos 14 mlrd. eurų investicijos ir mūsų pramonei svarbi lygiateisė prieiga prie ES finansinių instrumentų. Planuojant investicijas verslas turi žinoti, kad transformacija reikalauja naujų sprendimų ir technologijų, o tai reiškia naujas rinkas ir paties verslo augimą“, – sakė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Lietuva laikosi pozicijos, kad žaliajam kursui planuojamais fondais ar projektais turėtų galimybę pasinaudoti visos ES valstybės narės. Kovo mėnesį Europos Komisija planuoja patvirtinti ES pramonės strategiją ir naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuriuos dar turės įvertinti ir pritarti visos ES valstybės narės.
“Vėjo ir saulės energija yra nepaprastai svarbi siekiant žaliojo kurso ambicijų. Tūkstančiai gigavatvalandžių vėjo ir saulės elektrinių artimiausiais dešimtmečiais bus įrengta ES, į tai bus investuoti trilijonai eurų. Todėl būtina remti atsinaujinančios energijos sektorių ES ir išlaikyti visą jų vertės grandinę Europoje. Tai kritiškai svarbu, jeigu norime pasiekti sinergiją tarp energetikos bei ekonomikos ir Europos Komisijos baigiamoje rengti ES Pramonės strategijoje tam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys” – taryboje akcentavo Ž.Vaičiūnas.
Kalbant apie ES pramonės konkurencingumą, Ž.Vaičiūnas pabrėžė lygių konkurencijos sąlygų su verslo subjektais trečiosiose šalyse svarbą. „Kol jų nėra, turėtų būti taikomas papildomas apmokestinimas ES standartų neatitinkantiems importuojamiems produktams, o vidaus rinkoje dirbančiai pramonei išlaikomi atitinkami kompensavimo mechanizmai“, – sakė ministras.
Posėdyje taip pat didelis dėmesys skirtas ES bendrosios rinkos klausimui – aptarta bendrosios ES rinkos funkcionavimo rezultatų ataskaita bei diskutuota apie tolesnius bendrosios rinkos stiprinimo veiksmus. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis Lietuvos buriamai ES valstybių narių draugų grupei pristatė 2019 m. atliktos Lietuvos verslo apklausos apie kliūtis ES bendrojoje rinkoje rezultatus. Net 61 proc. verslininkų nurodė, kad patekimas į kitų ES valstybių rinkas Lietuvos verslui vis dar kelia rimtų biurokratinių iššūkių.
Kaip pagrindines kliūtis plėtrai Lietuvos verslas nurodė gaminių pripažinimo problemas, vietinės kalbos reikalavimus, taisyklių skirtumus skirtingose valstybėse narėse, elektroninių paslaugų trūkumą bei sudėtingas leidimų išdavimo procedūras.
Posėdyje akcentuota, kad norint padėti verslui ir siekiant greičiau ir veiksmingiau įveikti bendrus barjerus, būtina palaikyti glaudesnį ryšį su tikslinėmis eksporto rinkomis ir kaimyninėmis ES valstybėmis. Lietuvos ministras pažymėjo, kad šalia kitų svarbių ES politinių tikslų ir iniciatyvų, būtina siekti išlaikyti ES bendrosios rinkos barjerų šalinimą kaip vieną svarbesnių ES politinės darbotvarkės klausimų, aptariamų ES lyderių susitikimuose.
Pranešimą paskelbė: Ligija Kliunkienė, LR ekonomikos ir inovacijų ministerija
