Lietuvoje šiuo metu dirba beveik 130 tūkst. užsienio šalių piliečių. Lyginant su praėjusių metų duomenimis, aukštos kvalifikacijos darbuotojų, atvykstančių į šalį, skaičius kilo dešimtadaliu. Lietuvos įmonės pastoviai priima kitataučius vadovų ar specialistų pareigoms užimti. Ekspertai tikina, kad kurti darbinius santykius su tarptautiniais talentais – paprasta ir naudinga.
Pavyzdžiui, Klaipėdoje gausu užsienio piliečių, kurie turi aukštąjį išsilavinimą bei patirtį aukštos kvalifikacijos pareigose. Taip kitataučiai ne tik padeda užpildyti trūkstamą darbo jėgą, bet ir plečia įmonės galimybes tarptautinėje rinkoje.
Anot transporto paslaugų įmonės „Vlantana“ personalo skyriaus vadovės Renatos Utkienės, įmonė noriai priima užsienio piliečius, užtikrindama jiems vienodas darbo sąlygas kaip ir darbuotojams iš Lietuvos Respublikos, suteikdama vienodas karjeros galimybes ir garantuodama lygias teises.
„Žinoma, turime daugybę užsieniečių dirbančių vairuotojais, tačiau organizacijos administracija taip pat atvira iš svetur atvykusiems darbuotojams. Šiuo metu darbuojasi kolegos iš Ukrainos, Indijos, Turkijos, Izraelio ir net Nigerijos. Jie užima įvairias pareigas – transporto bei pardavimų vadybininkų, autoelektrikų-šaltkalvių, reisų dokumentų specialistų“, – sako R. Utkienė.
Jai pritaria ir bendrovės marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovė Indrė Srėbaliūtė-Kliminskė pridurdama, kad įmonė nuolat plečiasi bei auga, o užsieniečiai darbuotojai suteikia pridėtinę vertę tarptautiniame kontekste: „Visgi mes darbuotojų neskirstome pagal tautybę, rasę ar kitus kriterijus. Visi mūsų komandos nariai yra lygiaverčiai vlantaniečiai, kurių indėlis į organizacijos veiklą ir plėtrą yra vertinamas pagal pasiektus rezultatus, įdėtas pastangas, lojalumą bendrovei.“
Sulaukia pagalbos integracijos procese
Natūralu, kad atvykus į svetimą šalį, iškyla įvairių sunkumų – kalbos barjeras, neįprasta kultūra bei teisiniai ypatumai. Visgi, praktika rodo, kad darbdaviai padeda išspręsti šias problemas ir padeda komandos nariams iš užsienio integruotis ne tik darbovietėje, bet ir visuomenėje.
„Svarbiausias dalykas atvykus į svetimą šalį – būstas. Žinoma, turime kitataučių darbuotojų, kuriems mūsų įmonė nėra pirma darbovietė Lietuvoje, todėl jų integracija įprastai būna sklandesnė. Tačiau, jei užsienietis savo karjerą šalyje pradeda nuo mūsų bendrovės, tokiu atveju padedame susitvarkyti dokumentus, susirasti būstą, gauti įvairius leidimus. Tam mūsų personalo skyrius turi visas kompetencijas“, – sako „Vlantana“ personalo skyriaus vadovė.
Vienas patogiausių pasirinkimų užsieniečiams, kurie dar neturi darbo pasiūlymo ir nori pradėti kurti gyvenimą mūsų šalyje – Klaipėda. Viktorijos Paldauskės, „International House Klaipėda“ projektų vadovės, teigimu, organizacija siekia „vieno langelio“ principu suteikti reikiamą pagalbą.
„Užsieniečiai turi galimybę konsultuotis su užimtumo tarnybos specialistais, kurie suteikia informaciją apie laisvas darbo vietas, kokių dokumentų reikia, net padeda paruošti gyvenimo aprašymą. Taip pat, jeigu yra poreikis, suteikiame lietuvių kalbos kursus, konsultuojame, kaip persikvalifikuoti ar kelti kvalifikaciją“, – teigia ji.
Didelė nauda įmonei
Anot „Vlantana“ marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovės, komandoje turėti užsienio piliečius itin naudinga įmonės plėtrai bei procesų tobulinimui.
„Esame tarptautinė kompanija, todėl iš svetur atvykę darbuotojai sukuria pranašumą užsienio rinkoje. Nuolat dirbame su skirtingomis pasaulio šalimis, kurių piliečiai dirba mūsų įmonėje. Jie geriau supranta savo šalies kultūrinius ypatumus, gali su toje šalyje veikiančiu klientu bendrauti valstybine kalba, o tai padeda sukurti glaudesnį ryšį“, – tvirtina I. Srėbaliūtė-Kliminskė.
R. Utkienė priduria, kad nesvarbu, kokios tautybės yra darbuotojas, kiekvienas turi savo unikalumą ir žinias, kurias perteikia įmonei ir padeda gerinti jos veiklą. Be to, užsieniečiai ne tik kuria pridėtinę vertę įmonei tarptautinėje rinkoje, bet ir įmonės viduje – į komandą atneša naujų idėjų, požiūrio kampų, kuriais pasidalina su kolegomis.
Kalbos barjeras – ne kliūtis
Viena didžiausių abejonių, svarstant į organizaciją pakviesti dirbti kitatautį – kalbos barjeras ir darbo kultūros skirtumas. Pasak R. Utkienės, dirbti su užsienio piliečiais nėra sudėtingiau nei su lietuviais.
„Mūsų įmonė – tarptautinė, todėl esame įpratę bendrauti angliškai. Dėl šios priežasties užsieniečiams nekyla sunkumų, jie nesijaučia atskirti. Be to, kitataučiai, siekiantys įsitvirtinti Lietuvoje, yra itin žingeidūs bei motyvuoti – jie nori tapti kompanijos dalimi, savarankiškai mokosi lietuvių kalbos“, – tvirtina „Vlantana“ personalo vadovė.
Jai pritaria ir „International House Klaipėda“ projektų vadovė bei priduria, kad patys užsieniečiai rodo iniciatyvą pritapti visuomenėje bei išmokti lietuvių kalbą.
„Valstybinė kalba – neabejotinai svarbi užsienio piliečių integracijos mūsų šalyje dalis. Lietuvių kalbos kursai yra vienas dažniausiai užduodamų klausimų. Tokią galimybę mes suteikiame, o užimtumo tarnyba šiuos kursus finansuoja“, – sako V. Paldauskė.
Tendencijas lemia geopolitinės situacijos ir Lietuvos ekonominis augimas
Užsienio piliečių koncentracija Klaipėdos darbovietėse sparčiai keičiasi. I. Srėbaliūtės-Kliminskės teigimu, verslui poreikis pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio šalių kyla dėl to, kad Lietuva yra maža šalis, demografinė padėtis prastėja, dalis jaunimo vis dažniau renkasi studijas užsienio universitetuose, kur tęsia savo karjeras.
„Tačiau Lietuva sparčiai vystosi, tapome lygiaverte Vakarų Europos dalimi, galinčia konkuruoti darbo sąlygomis, galinčia pasiūlyti inovatyvią darbo aplinką, augimo ir tobulėjimo galimybes, todėl vis daugiau užsieniečių renkasi mūsų šalį. O ką jau kalbėti apie mūsų nuostabią gamtą ir pajūrį, kurio negali neįsimylėti“, – teigia specialistė.
Ji pabrėžia ir itin aukštą studijų kokybę Lietuvoje: „Galime didžiuotis, kad mūsų universitetai sugeba į savo dėstytojų bendruomenę pritraukti aukščiausio lygio specialistus, kurie dalinasi ne tik teorinėmis žiniomis, tačiau ir sukaupta patirtimi. Studentai turi visas galimybes atlikti praktiką studijų metu ir yra noriai laukiami verslų. „Vlantana“ durys taip yra plačiai atvertos studentams, jiems skiriame ir stipendijas, o tiems kurie išties motyvuoti – sudarome galimybę pradėti savo karjeros kelią mūsų bendrovėje.“
Pasak „International House Klaipėda“ projektų vadovės, Klaipėdoje vyraujančias tendencijas taip pat keičia ir užsieniečiai studentai, besimokantys Klaipėdos universitete ar kitose aukštosiose mokyklose.
„Studijas baigę užsienio piliečiai, turi galimybę likti Lietuvoje dar vienerius metus. Jiems leidimas gyventi Lietuvoje yra pratęsiamas metams, todėl jie ieško galimybių įsidarbinti, išbandyti save įvairiose pozicijose“, – aiškina V. Paldauskė.
Apie „Klaipėda ID“:
„Klaipėda ID“ – tai daugiafunkcinis paslaugų centras verslui, investuotojams ir talentams, kurį įsteigė Klaipėdos miesto savivaldybė. Agentūra siekia užtikrinti, kad Klaipėdos investicinė aplinka atitiktų modernaus verslo poreikius, auginti miesto ekonomikos strategijoje numatytas prioritetines kryptis, viešinti miesto investicinį patrauklumą bei skatinti sudaryti sąlygas Klaipėdoje dirbti ir gyventi aukščiausio lygio specialistams.
Pranešimą paskelbė: Rytis Gerlikas, UAB „coagency”
