„Stabilumas“ galėtų būti tinkamas žodis, apibūdinantis 2023 metų Lietuvos lizingo rinkos situaciją, tačiau yra niuansų. Makro lygmeniu jokių dramatiškų pokyčių nefiksuota – lizingo portfelis, nors ir lėčiau, toliau augo, o jo struktūra smarkiai nesikeitė – tačiau pernai naujai pasirašytų sutarčių finansuojama vertė didėjo vos 1,5 proc. Maža to, per pirmąjį 2024 metų pusmetį naujai pasirašytų sutarčių finansavimo vertė, palyginti su tuo pačiu 2023 metų laikotarpiu, mažėjo daugiau nei 10 proc., todėl panašu, kad šiam rodikliui gerėti prielaidų nematyti. Be to, 2023 metais sumažėjo dviejų svarbių Lietuvos ekonomikos sektorių – žemės ūkio bei transporto – apetitas. Vilkikų ir jų priekabų, traktorių ir žemės ūkio technikos finansavimo sutarčių vertė nežymiai, tačiau stabiliai mažėjo. Ir nors spartų augimą išgyvenusių sektorių stabtelėjimo priežastys skiriasi, rezultatas veikiau signalizuoja stagnaciją nei stabilumą.
Situacijos apžvalga
Nors po pandemijos fiksuoti lizingo portfelio augimo šuoliai virto ramiu ėjimu, nuoseklus vertės didėjimas leidžia teigti, kad pati rinka veikia stabiliai ir gesina didesnius svyravimus bei tvarkosi su besikečiančios situacijos kuriamomis rizikomis. 2023 metais bendra portfelio vertė pasiekė beveik 3,7 mlrd. eurų ir, kaip rodo preliminarūs 2024 metų duomenys, lėtai, bet nuosekliai didėjo toliau. Pavyzdžiui, 2024 metų birželio pabaigoje lizingo portfelio vertė jau siekė beveik 3,8 mlrd. eurų. Tai, kad portfelio vertė didėja mažėjant naujai pasirašomų sutarčių vertei, stebinti neturėtų – tuo pačiu metu ilgėja pasirašomų sutarčių terminas ir auga finansuojamo turto vertė, todėl bendrasis portfelis storėja toliau.
Kita vertus, LBA apklausiami rinkos dalyviai pripažįsta, kad per laikotarpį juntamai padaugėjo anksčiau laiko nutraukiamų finansavimo sutarčių ir didesnių investicinių projektų stabdymo, todėl nereikėtų nustebti, kad 2024 metais Lietuvos lizingo rinka priežasčių džiaugtis turės dar mažiau.
Lizingo bendrovių lizingo portfelis ir naujai pasirašytų sutarčių finansuojama vertė (Lietuvos bankų asociacijos duomenys) – prisegtoje lentelėje.
Aukštyn-žemyn
Pernai apsivertė trijų bazinių Lietuvos lizingo rinkos finansuojamų turto rūšių statistika – mažėjo vilkikų bei priekabų ir traktorių bei žemės ūkio technikos finansavimo apimtys, tačiau vėl pradėjo didėti lengvųjų automobilių lizingo portfelis.
Po išties įspūdingo vilkikų bei jų priekabų pirkimo šuolio 2022 metais, rinka pernai pakliuvo į aplinkybių ir savo pačios paspęstus spąstus – dėl sumažėjusios paklausos gerokai išaugo konkurencija, todėl kai kurios itin optimistiškai plėtrai nusiteikusios transporto įmonės turėjo spręsti ne itin malonius veiklos tęstinumo uždavinius. Tiesa, praėjusių metų statistikoje tai beveik neatsispindi – pokyčiai nedideli. 2023 metais finansavimo sutarčių skaičius sumažėjo beveik 1000 vienetų iki 5442, o naujai pasirašytų sutarčių finansuojama vertė sumažėjo daugiau nei 20 mln. eurų iki 461,9 milijono. Panašiai situacija klostėsi ir finansuojant priekabas – finansuojama sutarčių vertė mažėjo nuo 158 iki 149 mln. eurų.
Žemės ūkio sektoriaus dominantė – finansiškai prasti metai dėl didėjančios savikainos ir mažų supirkimo kainų. Lizingo rinkos dalyviai prognozuoja, kad šis faktorius bus itin paveikus 2024 metais, tačiau ir 2023-aisiais šio svarbaus segmento finansavimo dinamika buvo neigiama. Traktorių finansavimo sutarčių sumažėjo nuo 789 iki 521, o žemės ūkio technikos – nuo 1299 iki 967. Dešimtimis milijonų eurų mažėjo ir finansuojama sutarčių dalis.
Tuo tarpu lengvųjų automobilių segmente situacija pernai pamažu keitėsi. Dar iš pandemijos laikų išlikusią pardavėjų rinką pamažu keičia pirkėjų rinka, kurioje prekės ženklų atstovybės varžosi nuolaidomis net ir premium segmente, todėl nieko keisto, kad 2023 metais finansuojamos sutarčių dalies vertė didėjo nuo 730 iki 764 mln. eurų. Tiesa, sutarčių sudaryta šiek tiek mažiau (27 976 pernai ir 29 094 2022 metais), tačiau pernai akivaizdžiai keitėsi finansavimo struktūra – mažėjo naudotų ir daugėjo naujų automobilių lizingo sutarčių, todėl atitinkamai didėjo ir sutarties vertė.
Be to, pernai įvyko svarbus pokytis ir sutarčių termino segmentuose – sutarčių nuo 5 iki 10 metų segmento vertė pernai aplenkė daug metų dominavusį nuo 2 iki 5 metų segmentą. Bendrame automobilių lizingo portfelyje pastarųjų sutarčių vertė 2023 metų pabaigoje siekė 1,68 mlrd. eurų, o sutarčių nuo 5 iki 10 metų segmento sutarčių vertė sudarė 1,79 mlrd. eurų.
Tvarumo link
Nors Lietuvoje kasmet daugėja paskatų finansuoti tvarų verslą, technologijas ar įrenginius, praėjusiais metais į tvarumą orientuotų finansavimo sutarčių skaičiaus augimas stabtelėjo. Pavyzdžiui, nors daugelis lizingo bendrovių taiko kainos nuolaidas, jei įsigyjamas mažiau taršus automobilis, elektromobilių finansavimo apimtys pernai ne didėjo, bet mažėjo. Rinkos dalyviai nurodo, kad nepadėjo ir nuo 2023 m. sausio 1 dienos įsigaliojusi PVM lengvata už įsigyjamus M1 klasės elektromobilius, kurių vertė neviršija 50 tūkst. eurų. Kai kurie LBA apklausti rinkos dalyviai nurodo, kad 50 tūkst. slenkstis yra per žemas, turint galvoje elektromobilių kainos lygį.
Kita vertus, akivaizdu, kad grynųjų elektromobilių paklausa pernai stabtelėjo dėl globalioje rinkoje įsivyravusių abejonių bei skepticizmo, todėl nieko keisto, kad Lietuvos vartotojai atsigręžė į įkraunamų hibridų ir hibridinių automobilių segmentus, kurių populiarumas pernai augo. Tikėtina, kad tendencija tęsis ir 2024 metais.
Nors rinkoje jau esama visiškai elektrinių komercinio transporto priemonių, įskaitant ir vilkikus, šis segmentas Lietuvoje kol kas prigyja sunkiai. Ko gero, tai susiję ir su situacija pačioje rinkoje, išgyvenančioje ne geriausius laikus.
Rinkos naujienos
Žymesnių struktūrinių pokyčių rinkoje per praėjusius metus nebuvo, pagrindiniai žaidėjai išlaikė savo rinkos dalis.
Tačiau toliau tęsėsi skaitmenizavimas ir šiuo metu jau praktiškai visos lizingo sutartys yra sudaromos skaitmeniniu būdu.
Lizingo rinkos skvarba (lizingo dalis finansuojant įsigijimus) pastaraisiais metais beveik nesikeičia ir sudaro apie 13 proc.
Lietuvoje toliau smarkiai plečiasi automobilių nuomos rinka, kurios dalyviai užima vis didesnę naujų automobilių įsigijimų dalį.
2023 metų pradžioje dar smarkiai augo sunkiojo transporto įsigijimai, nulemti 2022 metais atliktų užsakymų. 2023 metų antroje pusėje, šio segmento finansavimas mažėjo dramatiškai, tikėtina, kad 2024 metais situacija negerės.
Rinkos dalyviai prognozuoja, kad žemės ūkio technikos finansavimas atsigaus 2025 metais.
Pranešimą paskelbė: Rūta Slušnytė, Fcomm, UAB
