Komentaro autorius Martynas Banys, EY mokesčių skyriaus vyr. darbo grupės vadovas
Surinkti daugiau lėšų šalies saugumui finansuoti – vienas svarbiausių uždavinių, kuriuos sprendžia Seimas ir Vyriausybė, baigiantis kadencijai. Uždavinys bus ilgalaikis, tad reikia nuolatinių įplaukų šaltinių. Todėl rudens galvosūkis parlamentarams – Saugumo įnašo įstatymo projektas, kuris gali paveikti mus visus.
Projekto pavadinimas – tarsi skambi, dėmesį patraukianti, antraštė. O kas toliau? Toliau atsiveria siūlymas nuo 2025 m. liepos 1 d. įvesti naują 10 proc. mokestį visoms draudimo bendrovių surenkamoms draudimo įmokoms pagal ne gyvybės draudimo sutartis, kai draudimo rizika yra Lietuvoje.
Pagal pateiktą įstatymo projektą naujuoju mokesčiu būtų apmokestinamos visos įmokos, mokamos pagal nuo kitų metų liepos sudaromas ar pratęsiamas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus fizinių asmenų mokamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokas.
Lietuviškas principas: saugai namus – saugok ir valstybę
Projekte numatyti gan greiti pokyčiai, kurie verčia verslą kurti naujus ateities scenarijus ir pajamų planus. Nors pati mokesčio idėja ir praktika nėra unikali, draudikus galėjo nustebinti, jog pasirikta šį mokestį įvesti būtent Lietuvoje, kai mūsų artimiausios kaimynės: Estija, Latvija, Lenkija tokio mokesčio neturi, nors taip pat gyvena tų pačių geopolitinių rizikų fone ir jaučia padidėjusio gynybos finansavimo poreikį.
Analogiškų mokesčių naujienas kitose ES valstybėse tenka sekti jau beveik 10 metų. Mokestis nuo draudimo įmokų kitose šalyse yra taikomas jau ne vienerius metus. Finansų ministerijos duomenimis, draudimo įmokų mokestis (angl. Insurance premium tax) taikomas didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose mokesčio dydis svyruoja nuo 1 iki 24 procentų. Kaip nurodo Finansų ministerija, 10 proc. mokesčio tarifas buvo pasirinktas atsižvelgiant į kitose ES valstybėse nustatytų tarifų vidurkį ir medianą, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jog Centrinės ir Rytų Europos valstybėse šis mokestis arba nėra įvestas, arba jo tarifai yra ženkliai mažesni už ES vidurkį.
Tad jeigu daugumoje kitų ES valstybių analogiški mokesčiai vadinami draudimo įmokų mokesčiais, kodėl tuomet Lietuvoje mokestis pavadinimas saugumo įnašu? Be jau minėto pavadinimo skambumo, kuris skamba tikrai patraukliau, nei „draudimo įmokų mokestis“, šis pavadinimas taip pat atspindi tai, jog biudžeto pajamos iš šio mokesčio bus skiriamos tiesiogiai gynybos fondui, iš kurio bus finansuojama krašto apsauga. Kitaip tariant, jeigu rūpiniesi savo nuosavo turto apsauga, tai kartu turėtum tiesiogiai prisidėti ir prie krašto, kuriame tas tavo turtas yra, apsaugos.
Lauktų ne tik finansinė našta
Nepaisant to, kad Finansų ministerija saugumo įnašą korektiškai apibrėžė kaip piniginę prievolę valstybei, mokamą nuo ne gyvybės draudimo įmokų, o ir viešose diskusijose bei publikacijose pabrėžia suvokianti faktą, jog šis mokestis galiausiai teks vartotojams, kartu yra pabrėžiamas šio mokesčio mažareikšmiškumas, vadovaujantis vidutinėmis sutarčių vertėmis ir kitais apibendrintais duomenimis. Taip pat, nemaža dalis viešų publikacijų vidutiniam vartotojui, nesigilinančiam į šią temą, leidžia susidaryti nuomonę, jog naujas mokestis bus taikomas draudikams, o ne galutiniams vartotojams.
Draudimo paslaugų rinka, kuri, Lietuvos banko duomenimis, pernai siekė 1,5 mlrd. eurų, po šio Finansų ministerijos siūlymo liko nustebinta. Rinkos dalyviams naujas mokestis atrodo kaip stiprus galvos skausmas, nes tai – ir papildoma finansinė našta, ir daugybė administracinių klausimų, susijusių su naujo mokesčio apskaičiavimu, surinkimu, deklaravimu bei sumokėjimu.
Kita vertus, viešose diskusijose norėtųsi matyti ir aktyvesnį suinteresuotų verslo atstovų dalyvavimą, ypatingai kalbant apie sektorius, kuriuose draudimo išlaidos versle sudaro reikšmingą dalį, pvz., transporto, statybų sektoriai. Aiškesnė komunikacija dėl galimo poveikio konkrečių sektorių paslaugų kainoms galimai padėtų išsklaidyti populistinę iliuziją, kad projektas yra mokestis draudikams, o jo poveikį pajaus tik draudimo sutartis sudarę galutiniai vartotojai.
Reikia suprasti, kad įvedant naujus mokesčius ar didinant esamus (su retomis išimtimis) mokesčių našta gula tiek ant tiekėjų, tiek ant vartotojų pečių. Tad ir naująjį mokestį, jeigu jis bus įvestas, dalinsis tiek draudikai, tiek draudimo paslaugų pirkėjai, o tam tikrais atvejais, dėl didėjančių išlaidų draudimui, šis mokestis netiesiogiai paveiks ir kai kurių sektorių prekių ar paslaugų kainas.
Ar asmenys, kurių išlaidos draudimui sudaro reikšmingą sąnaudų dalį, šiam klausimui skiria tinkamą dėmesį? Nežinau, bet manau, kad tikrai turėtų.
Kokiomis užsienio šalių pamokomis pasinaudosime?
Ką tik, rugpjūčio 22 dieną, baigėsi Seimui pateikto Saugumo įnašo įstatymo projekto derinimo su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis laikotarpis. Iš suinteresuotų ministerijų bei joms pavaldžių įstaigų pateiktų pastabų, vienintelė Ekonomikos ir inovacijų ministerija išreiškė principinį nepritarimą pateiktam Saugumo įnašo įstatymo projektui, argumentuodama tuo, jog naujas mokestis pristabdytų draudimo sektoriaus augimą, išlaikytų prastesnę sektoriaus situaciją kitų ES valstybių kontekste bei potencialiai skatintų tiek fizinius, tiek juridinius asmenis atsisakyti neprivalomų draudimo paslaugų. Savo ruožtu, kitos suinteresuotos ministerijos bei joms pavaldžios institucijos arba pastabų neturėjo, arba jas teikė dėl praktinių Saugumo įnašo įstatymo projekto nuostatų, siekiant teisinio aiškumo.
Atitinkamai, iš pateiktų pastabų visumos akivaizdu, jog įstatymo projektas tobulintinas, tačiau didesnė dalis ministerijų saugumo įnašo iniciatyvą palaiko, tad tikėtina, jog anksčiau ar vėliau Saugumo įnašo įstatymas bus pateiktas Seimo narių balsavimui, po kurio ir bus aišku, ar mažiau nei už metų Lietuvoje turėsime dar vieną naują mokestį.
Iš pažiūros, iki galimų pokyčių dar turime nemažai laiko, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog įvedus naująjį mokestį pokyčiai palies ne tik draudimo paslaugų kainodarą, bet daugelį kitų organizacijų veiklos sričių. Šių pokyčių aplinkoje patogiau jaustis leistų aiškumas dėl ateities, tad šiuo metu vertėtų apsvarstyti kelis klausimus. Pavyzdžiui, ar rengiant Saugumo įnašo įstatymo projektą buvo išmoktos kitų ES valstybių pamokos, įvedant ir vėliau taikant panašius mokesčius?
Atitinkamai draudikams verta modeliuoti, kur galėtų būti pagrindiniai iššūkiai skaičiuojant, deklaruojant bei sumokant naująjį mokestį. Kartu svarbu įvertinti, kaip naujasis mokestis turės būti atvaizduojamas apskaitos dokumentuose bei sistemose. Ar esami sistemų funkcionalumai bus pakankami, siekiant realizuoti šiuos pokyčius? Tikėtina, jog su papildomu lėšų poreikiu įgyvendinant techninio pobūdžio patobulinimus, būtų neišvengiamos ir finansinių srautų permainos. Atkreipčiau dėmesį, jog dabartinėje įstatymo redakcijoje nustatytas reikalavimas saugumo įnašą mokėti nuo sudarytose ne gyvybės draudimo sutartyse nustatytų įmokų sumos už visą draudimo laikotarpį (ne faktiškai surinktų įmokų). Kaip tai paveiks ilgalaikes draudimo sutartis su periodiniais mokėjimais?
Papildomų darbų tektų ir mokesčių administratoriui, kuris būtų atsakingas už Saugumo įnašo įstatymą įgyvendinančių teisės aktų parengimą ir vėlesnį šio mokesčio administravimą. Preliminariu mokesčių administratoriaus vertinimu, įstatymų projektų įgyvendinimui 2025 m. reikės papildomo 320 tūkst. eurų biudžeto, tad darbų iš mokesčių administratoriaus pusės lauktų taip pat nemažai. Proaktyvus suinteresuotų institucijų įsitraukimas ir dalyvavimas teikiant pastabas dėl praktinių saugumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarkos aspektų padėtų suvaldyti galimus iššūkius ateityje.
Galiausiai, kiekvienas turėtų pagalvoti apie tai, jog Saugumo įnašą numatoma taikyti nuo 2025 m. liepos 1 d. sudarytoms ir pratęstoms draudimo sutartims. Vadinasi, tai galėtų paveikti tiek verslo, tiek gyventojų finansinius planus ir nuolatines išlaidas. Ar buvote apsibrėžę sumą, kurią kitąmet ir vėlesniais laikotarpiais ketinote išleisti draudimo paslaugoms? Galbūt draudimo sutartis vertėtų atsinaujinti dar iki 2025 m. liepos 1 dienos?
Pranešimą paskelbė: Ramunė Milerytė, Fabula ir partneriai, UAB
