Lietuvoje susiklosčiusi įstatyminė bazė itin palanki saulės elektrinių savininkams. Šiuo metu fiziniai asmenys ir verslo atstovai turi galimybę pateikti perteklinę pagamintą elektros energiją į energijos skirstymo tinklus, o atsiradus poreikiui, sumokėjus pasinaudojimo tinklais mokestį, – tą pačią energiją atsiimti. UAB „Takatona” direktorius Evaldas Čepulis sako, kad greita saulės elektrinių investicinė grąža skatino sparčią saulės elektrinių plėtrą, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė svarsto įstatymų pakeitimus, kuriems įsigaliojus, keistųsi atsiskaitymo būdas už pateiktą ir atgautą elektros energiją. Šie pakeitimai leistų elektros tiekėjui nupirkti, o vėliau – parduoti elektros energiją iš gaminančių vartotojų, atsižvelgiant į esamojo laiko biržos kainų tendencijas.
Pasak E. Čepulio, planuojamas Vyriausybės pokytis pirmiausia palies verslo atstovus, todėl galvojantiems apie saulės elektrinės įsirengimą, vertėtų paskubėti. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad rengiami naujausi įstatymų pakeitimai nebus taikomi tiems verslo subjektams, kurie pasirašys įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą arba gaus elektrinės prijungimo sąlygas iki įstatymo įsigaliojimo dienos. Jie galės išlaikyti esamą grynosios apskaitos (angl. net metering) atsiskaitymo būdą ir neribotai naudotis šiuo metu galiojančia sistema. Tuo tarpu po įstatymo įsigaliojimo dienos visiems saulės elektrinę įsirengiantiems ne buitiniams vartotojams bus taikomas naujasis – pasaugojimo (angl. net billing) atsiskaitymo metodas. Šie pokyčiai pirmiausiai bus pritaikomi verslo subjektams ir kol kas negalios privatiems asmenims.
Net billing ir net metering atsiskaitymo būdų skirtumai
Grynasis atsiskaitymas — tai atsiskaitymo būdas, kurį naudojant elektros energija parduodama arba perkama atsižvelgiant į tuo momentu biržoje vyraujančią elektros kainą. Pasaugojimo modelis – tai atsiskaitymo metodas, leidžiantis saugoti pagamintą, tačiau nesunaudotą elektros energiją, o vėliau ją atsiimti, pritaikant fiksuotą skirstomojo tinklo operatoriaus pritaikytą pasaugojimo mokestį.
Šiuo metu elektros energiją gaminantys vartotojai Lietuvoje turi teisę pasisaugoti jos perteklių dvejus metus – nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d.. Pasak E. Čepulio, praėjusiais metais buvo galima pastebėti dėl padidėjusių elektros kainų stipriai išaugusią individualių saulės elektrinių paklausą.
„Šiuo periodu žalioji energija tapo ne tik privataus gyventojo ar verslo įvaizdžio dalimi. Šis atsiskaitymo būdas ir valstybės teikiama įrengimo parama leido saulės elektrinių investicinį grąžos rodiklį sumažinti iki dvejų metų, o taip pat plėtoti žaliosios energijos populiarumą Lietuvoje ir kiekvienam vartotojui prisidėti prie energetinės nepriklausomybės”, – teigia energetikos ekspertas.
Gaminančių vartotojų atsiskaitymo pokyčių iniciatyvos priežastys
Evaldas Čepulis sako, kad elektros energijos gamybos intensyvumui ir jos suvartojimui didelę įtaką turi sezoniškumas. Vasaros metu saulės elektrinių generacijos intensyvumas didėja, tačiau mažėja vartojimas, o žiemą, atvirkščiai, – generacija sumažėja, bet vartojimas išauga. Šios vartojimo ir generacijos tendencijos formuoja skirtingą elektros biržos tiekimo kainą.
Šiuo metu vis dažniau fiksuojamos neigiamos elektros biržos kainos, susidarančios generacijai viršijant elektros vartojimą, todėl tokiais etapais vartojant elektros energiją netgi primokama pačiam vartotojui. Plečiant žaliosios energijos įgyvendinimą, pasak pašnekovo, ateityje su tuo bus susiduriama vis dažniau.
Ar tai blogai vartotojui? Su tokiais generacijos svyravimais sunkiai susitvarko ne tik elektros tiekėjai, bet ir elektros perdavimo bei skirstymo tinklai. Norint suvaldyti momentinių energijos šuolių keliamus pavojus, reikėtų didelių išlaidų elektros tinklų rekonstrukcijai. Tuo tarpu net metering atsiskaitymo būdas verslo vartotojus privers modifikuoti vartojimo išlaidas, mažinant energijos pardavimą pigiomis biržos valandomis ir įsigijimą brangiaisiais periodais. E. Čepulis sako, kad tai atvers duris energetikos auditoriams ir tiesioginį suvartojimą didinančių įrenginių rinkoms.
Atsiskaitymo už elektros energiją transformacija jau įvyko kaimyninėje Lenkijoje. Pagal praėjusių metų pavasarį šioje šalyje įsigaliojusią tvarką, gaminantiems vartotojams pardavus saulės elektrinių pagamintą energiją, pasaugoma ne energija, bet pinigai, todėl elektra parduodama ir perkama už svyruojančias rinkos kainas. Pašnekovo teigimu, po vienerių metų galima pastebėti, jog privačiame sektoriuje įdiegti atsiskaitymo pakitimai privertė Lenkijos vartotojus atidžiau rinktis saulės elektrines – gryno atsiskaitymo sistema sulėtino vartotojų saulės įrenginių plėtrą. Tačiau ne dėl to, kad tai – blogas sprendimas, bet todėl, kad šios taisyklės privertė pakeisti verslo įgyvendinimo strategiją, pritaikant papildomus įrenginius ir didinant vartotojų tiesioginį pagamintos energijos suvartojimą.
„Taigi, norinčius išlaikyti ankstesnį atsiskaitymo būdą verslams reikėtų paskubėti iš ESO gauti išankstines prisijungimo sąlygas iki šių metų rugsėjo 1 dienos. Nespėjusiems to padaryti vėliau bus taikoma grynojo atsiskaitymo sistema, o tai gali prailginti saulės elektrinės investicijos grąžos rodiklius”, – baigdamas pokalbį pataria Evaldas Čepulis.
Pranešimą paskelbė: Žygimantas Kvartūnas, RAKVA UAB
