Draudikai tik šiomis dienomis baigia registruoti praūžusios audros padarytą žalą ir gali įvertinti finansinius nuostolius. Mat nemaža dalis nukentėjusiųjų dėl nutrūkusio elektros tiekimo neturėjo interneto ryšio, todėl neturėjo galimybės užregistruoti žalą.
Draudimo bendrovė “Gjensidige” Baltijos šalyse iki šiol sulaukė apie 1100 pranešimų apie audros sukeltus nuostolius už beveik 2 mln. Eur. Lietuvoje bendrovė jau užregistravo 925 žalas už 1,3 milijono eurų.
“Praūžusi audra ir liūtys padarė išties didelių nuostolių. Kitaip nei ankstesniais metais, šįkart iš klientų gauname pranešimus, kad apgadinta daug daugiau turto. Nukentėjo pastatai – sienos, stogai, apdaila, patvino rūsiai ir namų kambariais, nuo išmirkusių sienų nukrito pakabinami baldai. Dėl vandens gedo elektronika ir apšvietimas, o elektros įtampos šuoliai sugadino daug elektronikos prietaisų. Taigi matome, kad žalos bus didesnės nei būdavo iki šiol“, – sako „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Anot ekspertės, smarkiau šįkart apgadinti ir kiemai bei sodai, sodo baldai, tvoros – jas sugadino skriejantys daiktai ar užvirtę medžiai, taip pat apgadinti arba visiškai sugadinti šiltnamiai, išdaužyti terasų langai.
Nuo audros nukentėjo ir „Gjensidige“ klientų automobiliai. Pasakodama apie Kasko apdraustiems automobiliams padarytus nuostolius V.Katilienė pirmiausiai minėjo užvirtusius medžius, transporto priemones niokojo iš kiemų atskriejantys daiktai – sodo baldai, supynės ir pan. Viena nelaimė buvo itin skaudi, kai medis užvirto ant keliu judančio automobilio, vairavusiam asmeniui prireikė net medikų pagalbos.
Tiesa, „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims pabrėžė, kad gyventojai ir patys aktyviai ėmėsi veiksmų apsaugoti savo turtą siaučiant liūčiai.
„Vieni klientai visą naktį sėmė ar valė vandenį iš vis užliejamų patalpų, rado talkininkų kovoti su vandeniu. Kiti ieškojo priemonių apsaugoti šlampančias sienas. Žmonės suprato, kad pagalba po rimtos audros gali užtrukti, tad patys maksimaliai ėmėsi priemonių žalai sumažinti. Dalis klientų nepamiršo, kad turi galimybę pasinaudoti „Pagalbos namuose“ paslauga ir išsikvietė specialistus padariniams likviduoti“, – atkreipė dėmesį V.Katilienė.
„Pagalba namuose“ paslaugą teikiantys partneriai skaičiuoja, kad iškvietimų po audros išaugo beveik 4 kartus: reikėjo šalinti medžius, važiuoti sandarinti stogus, taisyti stogo dangą, uždengti išdužusius langus.
Pasak žalų ekspertės, neretai gyventojai jau iš anksto imasi veiksmų turtui apsaugoti, jei gauna įspėjimą apie artėjančią audrą – surenka arba pritvirtina baldus terasoje, išneša iš kiemo vazonus, batutus, skėčius, pasirūpina elektros prietaisais. Be to, gavus pranešimą apie artėjančią audrą automobiliai nebepaliekami po medžiais, o parkuojami saugesnėje vietoje. Būtent į šiuos aspektus V. Katilienė pataria atkreipti dėmesį ateityje, kai sinoptikai informuos apie audrų ir liūčių grėsmę.
V.Katilienė išreiškė apgailestavimą dėl nukentėjusių žmonių, kurie nebuvo apdraudę turto – jiems teks remontuotis ar atnaujinti stichijos suniokotą turtą savo sąskaita.
Vien pernai „Gjensidige“ dėl gamtinių jėgų poveikio padarytų nuostolių Lietuvoje išmokėjo 3 886 893 Eur.
Pranešimą paskelbė: PR Service, PR Service (UAB PIAR)
